BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Kita’ kategorija

Keistuoliai

2009-11-26

Vakar po kelių dienų pertraukos pagaliau ir vėl išėjau su mažyle pasivaikščioti. Jau kurį laiką maršrutas tas pats - pakiemiais iki Mindaugo tilto ir atgal palei Nerį. Užtenka visam Eglutės miegojimui.

Kaip visada, einu pro mokyklą (kitą sykį reiks pasižiūrėt, kuri ten mokykla). Dažniausiai šią atkarpą stengiuosi pralėkt kaip įmanoma greičiau, nes čia buriuojasi mamos (arba auklės) su garsiai klegančiais vaikais. Tačiau šiandien vaikų nėra. Bet pastebiu sveikuolį. Lapkričio pabaigoj bėgioja vyriškis trumpa apranga ir… BASAS! Va čia tai grūdinasi žmogelis! Net nejaukiai pasijutau su savo žieminiu šaliku…

Tolumoje pasigirsta pjaunamos geležies garsas ir darbininkų šūkavimai (ausys kaip niekad gerai atskiria visus garsus, kurie gali pažadinti mano miegantį lobį). “Turbūt ir vėl kažkas balkoną prieš žiemą stiklina” - pagalvoju. Tačiau kuo artyn garso, tuo labiau išsiskiria vyriškio rėkimas. Ir žiūriu, kad tas vyriškis - tai visai ne darbininkas, kaip aš galvojau. Iš seno supirdusio daugiabučio per balkono (jau įstiklinto) langą iki pusės išlindęs barzdotas vyras ir kad rėkia kažką, kad pasakoja, rankom makaluoja. Suprask, visiems praeiviams kažką įrodyti nori. O jo šūksnius sėkmingai nusineša vėjas, praskiesdamas kažkur tolumoje pjaunamos geležies džeržgimu…

Einu toliau ir prasilenkiu su laimingo veido jaunuoliu. Netrukus pamatau, dėl ko jis toks laimingas - ogi klausosi mėgstamos dainos ar radijo stoties, ar dar kažko - nesvarbu. Svarbiausia, kad nuo to jam gera. Staiga prisimenu, kad ir mano tašiuke kažkur glūdi ausinukas. Et… šįkart nieko gero nespėjau įsirašyt. Tik Deep Forest, Lost In Translation garso takelis ir kelios Mocarto simfonijos. Renkuosi Lost In Translation.

Vos tik įsidedu ausines, prie manęs staiga sustoja moteris ir rėkia kažką į veidą. Kokių 40-ies metų, nedidukė, stambi moteriškė. Rūko. Aš jai rodau, kad “tyliau”, nes vaiką pažadinsi. O tai nė motais - rėkia savo, net per ausinuką girdžiu. Na, galvoju, ir supratingumas… Greit išsiimu ausines ir bandau paklaust, ko jinai iš manęs nori, o ta vis rėkia. Tiksliai neatkartosiu, bet kažką panašaus į tai: “Durniai jūs! Prisidarot durnelių, paskui reikia gaudyt juos visus! Nenormalūs dvikojai!”. Ir nuėjo. Kažkodėl pamaniau, kad turbūt med. seselė (gal kaltas siaučiantis gripas?).

Artėju link Žalgirio stadiono. Sankryža. Važiuoja klykianti Greitoji pagalba. Sustoja. Praleidžia gal kokius 5-6 automobilius ir nuvažiuoja kažkam gyvybės gelbėt. Tikiuosi, suspėjo…

Einu toliau ir jau pačiai darosi įdomu, kuo ši mano kelionė baigsis. Gal ir gerai, kad nieko ypatingo daugiau nebepastebiu. Ramybė. Einam namo, nes dukrelė greitai kelsis…

Rodyk draugams

Citata

2009-06-18

Vakar vienam žurnale atradau seno gero posakio “nuėjo šuniui ant uodegos” perfrazavimą. Žurnalistė jį užrašiusi taip: “nuėjo šuniui po uodega”. Tai suprask, TENAI…

Rodyk draugams

Rūpestinga moteriškė

2009-05-06

Kažkodėl nuo seno taip įprasta, kad gėlynėlį po langais tvarko pirmo aukšto gyventojai. Kol neteko gyvent pirmam aukšte, apie tai net nesusimąstydavau. Bet pagyvenus supratau, kad pirmas aukštas - grynas vargas.

Na, bet šįkart ne apie vargus. Čia kažkurią dieną grįždama iš pasivaikščiojimo stebėjau labai linksmą vaizdelį. Matyt, pirmo aukšto gyventojai nelabai rūpinasi po langais esančiu gėlynėliu. Todėl neapsikentusi trečio aukšto gyventoja, moteriškė iš stuomens ir iš liemens (nors ką aš žinau - liemens nuo gatvės nesimatė), pasiėmusi didžiulį žalią laistytuvą, kad pila vandenį ant gėlynio, kad pila, kad lyja, kad lyja! Ot grožis! Įdomu, ką kaimynai pamanė apie palei langą besiliejančią srovę?..

Rodyk draugams

Vasara žiemą

2008-11-24

Temperatūra turbūt apie nulį, tad ir sniegas po kojomis jau gerokai pabliuškęs. Vis tiek slidu. Kadangi vėjas negailestingai tvoskia į veidą sniegą, tenka eiti nuleidus galvą žemyn. Lyg būčiau kuo prasikaltus prieš gamtą… Ir staiga pastebiu kaip kojomis traiškau menką vasaros prisiminimą - liepžiedžius. Sudžiuvę, parudavę, bet vis tiek primena šiltą vasaros dieną. Pakeliu galvą aukštyn. Tačiau staiga atėjusios žiemos jėga negailestinga - ir vėl tenka nudelbti akis. Dabar jau į visišką pliurzą… Gerai, kad neįbridau…

Rodyk draugams

Pabudimas

2008-10-08

Oooooo, senokai tyliu…

Gerai, kad vyras pažadino.

Rodyk draugams

Įvykis troleibuse

2005-05-09

Vaikinas sėdi ir šniurkščioja nosimi. Girdžiu net aš, nors klausausi ausinuko. Įkyru… Nusispjaunu ir bandau tiesiog nekreipti dėmesio. Atrodo, pavyko.

Staiga šalia stovėjusi moteris neišlaiko ir pasiūlo vaikinui vienkartinę nosinę. Šis ima ir įsiplieskia, išvadina moterį pačiais šlykščiausiais vardais ir kaip niekur nieko šniurkščioja toliau.

Moteris irgi nepėsčia, atkerta jam kiek gali. Bet galiausiai išvadinama, švelniai tariant, sekso išbadėjusia senmerge ir - tai laimė laimė - troleibusas sustoja mano stotelėje.

Šlykštūs tie rytiniai pasikalbėjimai…

Prisimenu, kartą ir aš vos nepasiūliau vienam vyriškiui vienkartinės nosinės… :)

Rodyk draugams

Juokinga penktadieninė

2005-05-06

Žinai, kažkodėl kartais ima juokas iš pačių paprasčiausių žodžių. Kad ir šiandien - nei iš šio, nei iš to prisiminiau vieną visiems mums gerai žinomą pavardę ir vos neapsidorojau iš juoko.

Tikriausiai penktadieninės nuotaikos prasideda, visgi darbo savaitė pagaliau priėjo liepto galą :)

Šiandien važiuosim į Klemkynę vyno skanauti. Kažin kaip kelią rasim :) Rytoj galėsiu įspūdžius papasakoti :)

Na ką, laikas jau. Išvarau namon. Šiū namo, tprū namo! Lik sveikas, mielas darbeli!

P.S. Vis dar rūpi ta juokingoji pavardė? Cha cha :))) Ogi Zakšenskas! Teneužpyksta savininkas :)

Rodyk draugams

Žalios iliuzijos

2005-05-02

Rodyk draugams

Juoda

2005-05-02

Kaip seniai bemačiau tiek daug juodos spalvos vienoje vietoje. Buvau balta tarp jų visų. Bet iš tiesų buvau tokia pati kaip jie. Tik gal ne taip giliai.

Rodyk draugams